- proplikis
- próplikis dkt.
.
.
proplikis — 1 proplikis sm. (1) plikos, be sniego žemės lopas pavasarį, propleikė: Gilu sniego, proplikių niekur nėra Pc. Smagu, kai pavasarį pamatydavai sniego proplikį Šd. Palyja šiltas lietus arba papučia šiltas vėjas – ir jau laukuose ir kalvose pasimato … Dictionary of the Lithuanian Language
proplikis — 2 proplikis, ė adj. (1) 1. kiek plikas, be plaukų, apyplikis: Žmogelis toks proplikis, ale smagus Pg. 2. beveik tuščias, grynas: Laukai jau proplikiai, sniego nebedaug Srv. Kas diena saulutė vis aukščiau i aukščiau eina, laukai proplikiai… … Dictionary of the Lithuanian Language